Mąstymo ištyrimas
Mąstymo tyrimas – suaugusiesiems skirtas psichologinis vertinimas, leidžiantis nuodugniai pažvelgti į pagrindinius asmens mąstymo procesus ir gebėjimus. „Savęs pažinimo centre“ šį tyrimą atlieka patyrę medicinos psichologai. Mąstymo tyrimą gali paskirti tiek gydantis psichiatras, siekdamas tiksliai įvertinti paciento kognityvinę funkciją, tiek pats asmuo gali užsiregistruoti savarankiškai, siekdamas geriau suprasti savo mąstymo ypatumus.
Kada verta atlikti mąstymo tyrimą?
Mąstymo įvertinimas gali būti naudingas, jei:
- sumažėjo mąstymo tempas ar bendras produktyvumas;
- tapo sunkiau samprotauti, daryti išvadas ar kurti logines sąsajas;
- kilo poreikis suprasti, kodėl atsirado tam tikri mąstymo sutrikimai ar pokyčiai;
- kyla nerimas dėl pastebimų kognityvinių sunkumų ir norisi objektyvaus įvertinimo.
Kaip atliekamas vertinimas?
Tyrimo metu naudojamos įvairios užduotys – tiek žodinės, tiek praktinės. Jos padeda nustatyti mąstymo procesų stipriąsias ir silpnąsias puses bei galimas jų sutrikimo priežastis. Papildomai taikomas struktūruotas pokalbis, kuriame pacientui pateikiami standartizuoti klausimai. Pokalbio tikslas – surinkti svarbiausią informaciją apie asmens mąstymo eigą, logiką, gebėjimą apibendrinti ir kurti asociacijas. Praktinės užduotys papildo pokalbio duomenis ir leidžia suformuoti visapusišką vertinimą.
Ko tikėtis atlikus mąstymo tyrimą?
Įvertinęs surinktą informaciją, medicinos psichologas pateikia aiškias ir išsamias išvadas. Tyrimas leidžia detaliai apžvelgti mąstymo tempą, efektyvumą, loginio samprotavimo gebėjimus, asociacijų sudarymą, apibendrinimo procesus. Remdamasis išvadomis, specialistas pateikia rekomendacijas: nurodo, kokios konsultacijos, terapija ar papildomi tyrimai galėtų padėti gerinti mąstymo funkcijas ar sustiprinti kognityvinius gebėjimus.
Nori geriau suprasti mąstymo procesus ar išsiaiškinti sunkumų priežastis? Mąstymo ištyrimas – pirmas žingsnis, padėsiantis rasti atsakymus į rūpimus klausimus.
Registruotis
Pateikti užklausą registracijai
Tyrimo metu naudojamos įvairios užduotys – tiek žodinės, tiek praktinės. Jos padeda nustatyti mąstymo procesų stipriąsias ir silpnąsias puses bei galimas jų sutrikimo priežastis. Papildomai taikomas struktūruotas pokalbis, kuriame pacientui pateikiami standartizuoti klausimai. Pokalbio tikslas – surinkti svarbiausią informaciją apie asmens mąstymo eigą, logiką, gebėjimą apibendrinti ir kurti asociacijas. Praktinės užduotys papildo pokalbio duomenis ir leidžia suformuoti visapusišką vertinimą.