KANITERAPIJA

Kaniterapija – reabilitacijos priemonė, leidžianti pagerinti fizinę ir psichinę sveikatą, pasitelkiant terapinius šunis ir tobulinant pažintinius, kognityvinius bei socialinius įgūdžius. Nors kaniterapijos užuomazgų būta dar antikos laikais, ši terapijos forma imta taikyti XX a., o jos pradininku laikomas Jungtinių Amerikos Valstijų vaikų psichiatras B. M. Levinsonas.

Kam naudingi kaniterapijos užsiėmimai?

Ši terapijos forma gali būti taikoma tipinės ir sutrikusios raidos asmenims, turintiems fizinę negalią, sergantiems psichikos ir neurologinėmis ligomis (depresija, Alzhaimerio liga, šizofrenija), turintiems genetinių ar raidos sutrikimų (autizmo ar dauno sindromą).

Vaikams ir paaugliams kaniterapijos užsiėmimai dažniausiai taikomi siekiant pagerinti socialinius ir kūrybinius įgūdžius, psichoemocinę būseną, paspartinti raidą ar įveikti šunų baimę (kinofobiją).
Suaugusiems asmenims terapija gali pagerinti socialinius įgūdžius, sumažinti stresą, paskatinti fizinį aktyvumą.
Senjorams – pagerinti psichoemocinę būseną, palengvinti neurologinių ligų simptomus.

Tyrimai rodo, kad kaniterapijos metu kinta asmens fiziologinės reakcijos ir neuromediatorių veikla. Organizme išsiskiria daugiau beta endorfinų (skausmą malšinančių peptidų), dopamino (chemino junginio, išsiskiriančio jaučiant malonius pojūčius), ypač padidėja oksitocino (laimės hormono) kiekis. Šie fiziologiniai rodikliai teigiamai veikia žmogaus psichiką. Mažina skausmą, keičia skausmo slenkstį, mažina baimę, įtampą ir nerimą. Taip pat gerina dėmesio koncentraciją ir kitų kognityvinių bei socialinių funkcijų veiklą. Pacientams, kuriems taikyta šunų terapija, pastebimas reikšmingas depresijos, šizofrenijos ir kitų ligų simptomų sumažėjimas.

Kaip vyksta kaniterapijos užsiėmimai?

Šiuos užsiėmimus veda kaniterapeutas, padėti gali kaniterapijos asistentas ar savanoris. Kaniterapijos užsiėmimai vyksta grupėje, dažniausiai dalyvauja keli terapiniai šunys, kurių pagalba siekiama įgyvendinti bendrus grupės tikslus. Kaniterapijos užsiėmimuose gali dalyvauti tik specialiai apmokyti šunys, kasmet perlaikantys veiklai vykdyti būtiną egzaminą. Egzaminas padeda įvertinti, kaip gyvūnas bendrauja su nepažįstamais žmonėmis, ar nereaguoja į dirgiklius, ar vykdo bendrojo paklusnumo komandas ir ar geba priimti sprendimus.

Kiekviena kaniterapija – skirtinga, derinant pasyvias (kai terapinis šuo tik būna šalia) ir aktyvias (kai pacientai įtraukiami į žaidimus su terapiniais šunimis) veiklas. Svarbiausias kaniterapijos veikimo būdas – per teigiamas emocijas, sukuriant emociškai palankią ir saugią aplinką gyti.

Kaniterapija Kaune „Savęs pažinimo centre“ – viena iš „Savęs pažinimo centro“ psichoterapinės-psichosocialinės ir psichosocialinės reabilitacijos gydymo programų veiklų, kurias lanko nemokamą gydymą gaunantys psichiatrijos dienos stacionaro pacientai.